Tiesos problema „kritinėje“ istorijos filosofijoje

Straipsnyje analizuojama tiesos problema kritinėje istorijos filosofijoje. Aprašomas istorinio mąstymo suklestėjimas Europoje. Istorinė prasmė tapo vienu iš specifinių Vakarų mentaliteto bruožų. Teigiama, kad istorizmo viešpatavimas Europos kultūroje yra pavojingas reiškinys: nuosekliai plėtojamas istorizmas neišvengiamai baigiasi istoriniu reliatyvizmu, kurio bruožai (subjektyvizmas ir skepticizmas) perauga į kultūrinį nihilizmą. Dabartinėje istorijos filosofijoje nepritaikomas klasikinis tiesos apibrėžimas. Religinis požiūris į istoriją numato apriorinį jos tiesos ir prasmės pažinimą. Šiuolaikinė istorijos filosofija balansuoja tarp mokslinio ir teologinio istorijos aiškinimo. Kritinė istorijos filosofija išlaiko negatyvią istorijos mokslo nuostatą klasikinės istorijos filosofijos atžvilgiu ir papildo ją metodologine paties istorijos mokslo kritika. Šios filosofijos požiūriu, tiesa nėra objektyvi ir visuotinė. Galutinė istorijos tiesa nepasiekiama žmogui, jos paieškos yra begalinis procesas, kuriame kuriamos vis naujos istorijos prasmės. Istorijos paslaptis yra neišsprendžiama žmogaus egzistencinė antinomija